VERSLO POZICIJA

M. Dubnikovas: „Maro metu valstybė ketina steigti lombardą? Tai yra marodieriavimas“

M.Dubnikovas: fondas didesnėms įmonėms remti didins valstybės įtaką ekonomikoje Vyriausybės sprendimas įsteigti fondą, kuris teiks paramą dėl koronaviruso krizės sunkumų turinčioms

EURO ZONA

Europos centrinis bankas: įsipareigojimui ginti eurą nebus „jokių ribų“

Europos centrinis bankas (ECB) euro zonos bankų paprašė „bent iki 2020 metų spalio“ sustabdyti dividendų mokėjimą ir išsaugoti likvidumą, kuris galėtų būti panaudotas siekiant padėti namų ūkiams ir verslui atlaikyti koronaviruso krizę.

Euro penkmetis Lietuvoje: nebe priešas, dar ne draugas

Praėjo penkeri metai nuo euro įvedimo, bet pusė Lietuvos gyventojų bendros ES valiutos taip ir neprisijaukino

Ciao, Mario. Bonjour, Christine

Ji vadovavo Prancūzijai per krizę, mėgino įtikinti Graikiją taupyti, o dabar stebi besiniaukiantį euro zonos dangų

K. Georgieva – susiskaldžiusios ES kandidatė į TVF vadoves

180 valstybių vienijančiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), atsakingam už valstybių bendradarbiavimą vykdant pinigų ir valiutų kurso politiką ir turinčiam įrankius suteikti laikiną finansinę pagalbą, reikia tvirto lyderio. Juo, ES ministrų nuomone, turėtų tapti bulgarė Kristalina Georgieva.

Lietuvos ekonomika veržliai juda pirmyn

Lietuvos ekonomika antrą 2019 metų ketvirtį augo panašiu tempu kaip ir pirmą, todėl bendras pusmečio rezultatas buvo labai sėkmingas, atsižvelgus į gerokai sulėtėjusį Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos augimą.

Ar bandymai siekti didesnės infliacijos – donkichotiški?

Pastaraisiais metais infliacija euro zonoje yra maža, nors Europos Centrinis Bankas (ECB) deda daug pastangų, norėdamas ją padidinti iki pageidaujamo lygio. Tokie ECB veiksmai daugeliui Lietuvos gyventojų atrodo keistai, žinant, kad mūsų šalyje kainų lygis auga gerokai sparčiau negu euro zonoje.

Ar pasauliui reikia dar pigesnių pinigų?

Pastaruoju metu didieji centriniai bankai pradėjo signalizuoti, kad artimiausiu metu gali pradėti keisti monetarinės politikos kryptį – mažinti palūkanas ir didinti pinigų pasiūlą. Kas iššaukė tokią centrinių bankų reakciją, ar ji pagrįsta ir ar neturės neigiamų šalutinių pasekmių?

Jau tariamasi, kas pakeis Europos centrinio banko vadovą Mario Draghi

Renkantis naują ECB pirmininką vyks ilgos politinės derybos

Viltys ir lūkesčiai

Visi mano turintys euro zonos planą, kol negauna į nosį

Vokietijos ekonominio modelio teigiamas ir neigiamas puses sieja glaudus ryšys

Garbinama dėl stabilumo, šalis pliekiama dėl nuolatinio prekybos pertekliaus

Bulgarija sieks tapti dvidešimtąja euro zonos šalimi

Bulgarija penktadienį pranešė sieksianti prisijungti prie Europos valiutų kurso mechanizmo (ERM2). Tai laikoma pirmuoju žingsniu norint įsivesti eurą – savotišku euro zonos „laukiamuoju“.

Mažiau rizikų, brangesnis euras

Spaudos konferencijoje, vykusioje po Europos centrinio banko (ECB) sprendimo nekeisti pinigų politikos krypties, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino šoktelėti palūkanas ir pabrangti eurą.

Reformos arba skyrybos Europoje

Tikrai neperdėsime sakydami, kad nuo 2008 m. krizės euro zona šlubuoja. Bendrąją ES valiutą įsivedusioms narėms sekasi prasčiau nei nepriklausančioms euro zonai ir gerokai prasčiau nei JAV, kuriose ir prasidėjo minėtoji krizė.